Kai nesigydome ir nesveikstame, tai suprantama. Bet juk stengiamės, ko tik nedarome, tačiau sveikata negerėja, o gal ir dar labiau suprastėja. Kodėl? Sužinokime.
1. Ligos metu vaikštome. O reikėtų išsigulėti šilumoje. Moteriai temperatūra 38°C, o ji skalbia, gamina valgį. Vyrai paprastai elgiasi teisingiau ir net turėdami 37,1°C linkę atsigulti į lovą. Jei peršalimą pradėsime laiku ir teisingai gydyti, jis gali praeiti po dviejų dienų, o jei sirgsime „ant kojų“, vis tiek teks atgulti, bet jau ilgam – su aukšta temperatūra ir komplikacijomis.
2. Neapdairiai renkamės priemones. Kad numalšintumėme ligą, mes kartais pasiruošę susipilti į save viską iš eilės, bet yra žinoma, kad, jei žmogus vartoja 2 preparatus, jų nenuspėjamo poveikio rizika yra 10 proc., 3 preparatus – 50 proc., o vartojant daugiau kaip 5 vaistus – išauga iki 90 proc. Taigi, kuo mažiau vaistų jūs vartojate, tuo saugesnis (ir pigesnis) gydymas. Daugelis išreklamuotų preparatų veikia tik peršalimo simptomus – sumažina temperatūrą, skausmą, bet nepašalina ligos priežasties.
3. Neskaitome instrukcijų. Medikai perspėja, kad skirtingus žmones vaistai taip pat veikia skirtingai. Jei pavartojus kokį nors preparatą jums pasireiškė dilgėlinės požymiai, atsirado niežulys ar bėrimai, tai išgėrę tą patį vaistą po 2–3 mėnesių jūs galite sulaukti šoko reakcijos. Astmininkams negalima gerti aspirino ir analgino – šie vaistai gali sukelti bronchų spazmus. Preparatai su paracetamoliu netinka žmonėms, kurių kepenys buvo pažeistos geltos, hepatito, cholecistito. Prie visų šiuolaikinių vaistų paciento informacijos lapelyje nurodyti bereceptinio vartojimo terminai. Jų viršyti negalima!
4. Geriame antibiotikus. Įvairių tyrimų duomenimis, 20–50 proc. atvejų, sergant peršalimo ligomis, antibiotikų paskyrimas nepasiteisino. Beprasmis ir nekontroliuojamas antibiotikų naudojimas pavojingas tuo, kad pagrindiniai ligos sukėlėjų štamai tampa jiems vis labiau atsparūs, ir, kai toks vaistas yra iš tikrųjų būtinas, jis nebeveikia. Kita vertus, jei pasireiškia peršalimo komplikacijos – angina ar plaučių uždegimas – be antibiotikų neišsiversite, bet skirti juos turi gydytojas.
5. Viską, kas naminis, laikome nekenksmingu. Labai dažnai peršalus rekomenduojama skalauti gerklę ramunėlių ar medetkų nuovirais – iš tiesų, priemonės pakankamai efektyvios, bet, jei žmogus alergiškas augalų žiedynams ar žiedadulkėms, nuo tokių priemonių skausmas gerklėje gali tik sustiprėti. Yra žmonių, kurie negali valgyti aviečių (atsiranda dilgėlinė). Vadinasi, kad nepasireikštų alerginė reakcija, jiems netinka ir aviečių lapų arbata – pripažinta priešuždegiminė ir prakaitą varanti priemonė. Svarbu teisingai nusistatyti diagnozę: jūs galite galvoti, kad jums „tik“ kosulys, ir gydyti jį karštomis taurėmis, šildančiais pleistrais ar tepalais, o jums jau išsivystė pneumonija (plaučių uždegimas), kuria sergant ši procedūra griežtai draudžiama.
Jei jūs gydotės peršalimą naminėmis priemonėmis ir nepajuntate pagerėjimo po 2–3 dienų, kreipkitės į gydytoją.
Parengta pagal sveikas.lt
